
Nesvarbu, ar perkate automobilį, užsisakote nešiojamąjį kompiuterį, ar parduodate naudotą dviratį – beveik kiekvienas kasdien sudaro pirkimo–pardavimo sutartis. Tačiau kas, jei paaiškėja, kad prekė yra su trūkumais, pardavėjas nenori bendradarbiauti arba Jūs per vėlai pareiškiate pretenziją? Burgerlijk Wetboek taisyklės dažnai yra mažiau savaime suprantamos, nei atrodo.
Šiame straipsnyje suprantama kalba paaiškinu, ką įstatymas sako apie pirkimą, vartotojų pirkimą, neatitiktį ir pareigą pateikti skundą, pateikdamas pavyzdžių iš naujausios teismų praktikos.
Kas iš tikrųjų yra pirkimo–pardavimo sutartis?
Pirkimo–pardavimo sutartis atsiranda tada, kai viena šalis įsipareigoja kažką duoti – pavyzdžiui, prekę – o kita šalis įsipareigoja už tai sumokėti pinigus. Tai skamba paprastai, tačiau su tuo susiję daug taisyklių.
Įstatymas (7:1 straipsnis BW) teigia, kad tai yra „sutartis, kuria viena šalis įsipareigoja perduoti daiktą, o kita įsipareigoja už jį sumokėti piniginę kainą“.
Tas „daiktas“ gali būti automobilis, namas, šuo arba net standartinė programinė įranga.
Svarbu: net jei kažką keičiate arba perkate internetinėje parduotuvėje, tai patenka į pirkimo teisės sritį.
Kuo skiriasi vartotojų pirkimas?
Vartojimo pirkimo atveju privatus asmuo (vartotojas) perka kažką iš profesionalaus pardavėjo (pvz., parduotuvės ar internetinės parduotuvės).
Kadangi vartotojai paprastai turi mažiau žinių ir galios nei pardavėjai, įstatymas suteikia papildomą apsaugą.
Šios apsaugos pavyzdžiai:
- Pardavėjas privalo pristatyti tai, dėl ko buvo susitarta: prekė turi veikti tinkamai ir atitikti lūkesčius.
- Net jei pardavėjas nežinojo apie defektą, jis dažniausiai išlieka atsakingas.
- Jei trūkumas paaiškėja per vienerius metus nuo perdavimo, laikoma, kad jis egzistavo nuo pat pradžių. Tokiu atveju pardavėjas privalo įrodyti priešingai.
Pavyzdys:
Įsigijote naują elektrinį dviratį. Po aštuonių mėnesių variklis pradėjo strigti. Pardavėjas teigia, kad tai „įprastas nusidėvėjimas“, tačiau kadangi tai įvyko per metus nuo pirkimo, jis privalo įrodyti, kad tai nėra jo kaltė.
Neatitiktis: kai prekė neatitinka sutarties sąlygų
Pirkimo–pardavimo sutarties esmė yra ta, kad pristatyta prekė turi „atitikti sutartį“ (Civilinio kodekso 7:17 str.). Tai vadinama atitiktimi.
Prekė yra neatitinkanti sutarties, jei:
- ji neveikia taip, kaip buvo žadėta;
- ji neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo pagrįstai tikėtis;
- arba ji nėra tinkama įprastam naudojimui.
Praktiniai pavyzdžiai:
- Nauja skalbimo mašina, kuri nevykdo centrifugavimo.
- Naudotas automobilis, kurio rida buvo suklastota.
- Nešiojamasis kompiuteris, kuris po dviejų savaičių netikėtai sugenda.
Visais šiais atvejais pardavėjas privalo išspręsti problemą – dažniausiai suremontuodamas arba pakeisdamas prekę. Tik jeigu tai nepavyksta arba užtrunka per ilgai, galite nutraukti pirkimo sutartį (grąžinti) arba pareikalauti grąžinti dalį sumokėtų pinigų.
Skundo pateikimo pareiga: laiku pateiktas skundas yra itin svarbus
Įstatymas griežtas: kas skundžiasi per vėlai, praranda savo teises. Tai numatyta 7:23 BW straipsnyje.
Tačiau ką reiškia „laiku“?
Aukščiausiasis Teismas (Hoge Raad) yra nustatęs, kad pirkėjas turi pareikšti ieškinį dėl trūkumo per „protingą terminą“ nuo trūkumo nustatymo. Vartotojams taikoma fiksuota taisyklė: du mėnesiai visada laikomi laiku.
Pavyzdys:
Internetu įsigijote išmanųjį telefoną. Po penkių savaičių pastebite, kad baterija neįkraunama. Jei pardavėjui parašysite per du mėnesius nuo šio momento, būsite laiku. Jei palauksite šešis mėnesius, pardavėjas gali teigti, kad pavėlavote — ir tada neteks visų jūsų teisių.
Tai ne tik nemalonu, bet ir lemtinga: per vėlu skundo pateikimas reiškia, kad nebegalite reikalauti nei ištaisyti pažeidimo, nei grąžinti pinigų, nei net žalos atlyginimo (HR 17 november 2017, MBS/Prowi).
Remontas, pakeitimas ar pinigų grąžinimas: ko galite reikalauti?
Esant neatitikčiai, pirkėjas turi keletą pasirinkimų:
- Remontas arba pakeitimas – pardavėjui pirmiausia suteikiama galimybė išspręsti problemą.
- Sutarties nutraukimas – jei taisymas neįmanomas arba beprasmis, galite atšaukti pirkimą.
- Kainos sumažinimas arba žalos atlyginimas – jei produktas iš dalies tinkamas naudoti, arba jei patyrėte išlaidų.
Vartotojų pirkimo atveju ši tvarka yra privaloma: pirmiausia remontas arba pakeitimas, tik tada sutarties nutraukimas.
Skaitmeniniai produktai ir naujos taisyklės
Vis daugiau produktų turi programinę įrangą: nuo išmaniųjų šaldytuvų iki automobilių su įdiegtomis programėlėmis. Įstatymai tam buvo pritaikyti.
Prekės su skaitmeniniais elementais šiais laikais priskiriamos vartotojų pirkimo–pardavimo sutarčiai (7:5 straipsnio 1 dalis BW), tačiau grynai skaitmeninės paslaugos – pavyzdžiui, „Netflix“ ar elektroninių knygų atsisiuntimas – turi savo taisykles.
Teismų praktika, pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Dieselgate (2022 m. liepos 14 d.), rodo, kad ir programinės įrangos problemos gali lemti neatitiktį.
Kodėl tai svarbu
Pirkimo-pardavimo sutartis atrodo paprasta, tačiau joje gausu spąstų. Vartotojai turi daugiau teisių, nei jie mano – bet tos teisės galioja tik tuo atveju, jei jie laiku ir tinkamai veikia.
Savo ruožtu pardavėjai turi teisę į aiškumą: jiems nereikia po daugelio metų susidurti su senais skundais.
Todėl svarbiausia yra išlaikyti pusiausvyrą tarp apsaugos ir teisinio tikrumo.
Trumpai tariant
- Pirkimo–pardavimo sutartis yra daugiau nei paspaudimas rankomis: tai teisiškai įpareigojantis susitarimas.
- Vartotojams suteikiama papildoma apsauga.
- Produktas turi atitikti tai, kas buvo pažadėta – priešingu atveju jis laikomas neatitinkančiu.
- Pateikite pretenziją laiku (per du mėnesius), jei kažkas negerai.
- Pirmiausia – taisymas arba pakeitimas, tik vėliau – pinigų grąžinimas.
- Skaitmeniniams gaminiams vis dažniau taikomos tos pačios taisyklės kaip ir materialiosioms prekėms.
Šaltiniai ir teismų praktika:
- HR 27 april 2001, Oerlemans/Driessen (ECLI:NL:HR:2001:AB1338)
- HR 17 november 2017, MBS/Prowi (ECLI:NL:HR:2017:2902)
- HvJ EU 4 juni 2015, Faber (ECLI:EU:C:2015:357)
- HvJ EU 14 juli 2022, Dieselgate (ECLI:EU:C:2022:572)
- Richtlijn (EU) 2019/771 inzake verkoop van goederen
- Knyga 7 BW, 1 antraštinė dalis – Pirkimas ir pirkimas vartotojams